Čia pateiktos Klaipėdos asmeninių čempionatų (finalų) lentelės nuo 1954 iki 2010 m. Jos ne visos- trūksta: 1960, 1980, 1981 , 1987, 1989 metų lentelių. Dėl įvykusio gaisro 2007 metų pabaigoje neįvyko 2008 ir 2009 metų čempionatai. Nuo 1948 metų iki 1954 metų vietoj lentelių – pateikta Klaipėdos laikraščių medžiaga apie tų metų Klaipėdos šachmatų čempionatų eigą. Be abejo tai negali pilnai pakeisti lentelių, bet iš kai kurių straipsnių pavyko nustatyti bent dalyvių sudėtį ir kas užėmė kokias vietas. Deja nors Klaipėdos laikraščiuose radome straipsnį apie 1950 metų čempionato pradžią, dalyvių sudėtį, tačiau neradome vėlesniuose numeriuose informacijos apie čempionato rezultatus. Yra dar neatsakytų klausymų. Kas buvo nugalėtoju 1947 m žinome, o kas kiti prizininkai – nežinome. Kas buvo 1950 metų prizininkai neaišku, kas nugalėtojas irgi kyla abejonių, nes 1951 ir1952 metų Klaipėdos laikraščiuose rasta prieštaringos informacijos [2-3]. Aiškinimasi apsunkina ir tai, kad Klaipėdos bibliotekos archyve yra ne visi tų metų laikraščiai, o iki Vilniaus toli. Turinčius trūkstamas lenteles , kad ir nepilnai užpildytas, prašytume pranešti Klaipėdos šachmatų klubui tinklapyje nurodytais kontaktiniais adresais.
Statusas.
Be to, kad čempionatas išaiškindavo metų čempioną ir prizininkus, jis buvo svarbus dar vienu aspektu. 1947 m. – 1960 m. laikotarpiu Klaipėdos čempionatas buvo traktuojamas, kaip Lietuvos ketvirtfinalis, tai skatino šachmatininkus gerai žaisti. Nors minėtu laikotarpiu Klaipėdos čempionatuose vykdavo dalyvių atranka tik į Lietuvos šachmatų čempionato pusfinalį.
Lietuvos Pusfinalyje dalyvaudavo šachmatininkai praėję nuostatuose nustatytą atranką, bet be Vilniaus ir Kauno miestų šachmatininkų. Mat šiems miestams Lietuvos čempionate buvo skiriamos vietų kvotos pagal šių miestų čempionatų rezultatus, pav Vilniui – 5, Kaunui – 4 vietos. Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui – kvotinių vietų į Lietuvos finalą nebuvo. Jas galima buvo iškovoti, dalyvaujant Lietuvos pusfinalyje. Šachmatininkai į pusfinalį buvo atrenkami, pagal minėtų miestų čempionatų rezultatus. Iš pusfinalio 3-4 dalyviai patekdavo į Lietuvos čempionato finalinį turnyrą. Atrankos taisyklės (vietų kiekis) laikas nuo laiko keisdavosi, bet pusfinaliai visada vykdavo. Jie vykdavo ne Vilniuje ar Kaune , bet kituose miestuose, tame tarpe ir Klaipėdoje. Vėliau, apytikriai nuo 1960 metų, Klaipėdos, Šiaulių kaip ir Panevėžio čempionato nugalėtojui buvo leista patekti iš karto į Lietuvos čempionato finalinį turnyrą. Bet kiti, minėtų miestų, prizininkai, norėdami patekti į Lietuvos čempionato finalinį turnyrą, turėdavo žaisti Lietuvos pusfinalyje. Nuo 1979 metų įkūrus Lietuvos aukščiausiąją ir pirmąją šachmatininkų Lygas, Lietuvos čempionate galėjo dalyvauti tik aukščiausios lygos šachmatininkai. Į aukščiausiąją lygą galima buvo patekti per pirmosios lygos turnyrą. Tad Klaipėdos šachmatininkams, kurie nebuvo aukščiausiosios lygos nariais, tekdavo dalyvauti pirmosios lygos varžybose, kad patektų į pirmąją lygą. Nuo 1980 metų ir Klaipėdoje taip pat buvo sukurtos Klaipėdos aukščiausioji ir pirmosios lygos.
Dalyvių sudėtis
Kaip žinome po karo Klaipėdoje buvo likę nedaug gyventojų. Į Klaipėdą gyventi atsikėlė nauji gyventojai. Ikikarinio laikotarpio šachmatininkų buvo likę tik keletas. Tarp jų – Reinhardo Barstačio tėvas A. Barstatis ir P. Medickas, dalyvavęs 1938 metų Lietuvos čempionate, kaip Kretingos atstovas. Tačiau iš aplinkinių miestų ir miestelių į Klaipėdos miestą rinkosi jaunimas, kuris ilgus metus dalyvavo Klaipėdos šachmatų gyvenime: tai kretingiškiai :A. Bakštys, A. Mazalas, iš Ylakių kilęs K. Vitkus. D. Pučkorius. Tuo metu buvo įvedinėjama šachmatininkų kvalifikacijos vertinimo sistema pagal kurią šachmatininkai buvo skirstomi į be atskyrio ir atskyrininkus (1-5 atskyriai) bei kandidatus į meistrus ir meistrus bei didmeistrius. Daugelis 1947-1949 metų laikotarpio Klaipėdos šachmatininkų neturėjo iš vis jokio atskyrio. Mieste vykdavo kvalifikaciniai turnyrai atskyriui gauti, kuriuose dalyvaudavo ir būsimieji finalininkai. 1949 m pabaigoje Klaipėdoje surengtame kvalifikaciniame šachmatų turnyre 1-ąjį atskyrį įgijo P. Medickas. Tik po kurio laiko 1-ąjį atskyrį įvykdė A. Barstatis, H. Baltrūnas, K. Vitkus. Finaluose dalyvaujančių žaidėjų kvalifikacija kilo greitai – 1953 metų finale dalyvavo 12 pirmo atskyrio ir tik vienas 2-o atskyrio žaidėjai [1]. Nuo 1951 metų atsirado jaunų perspektyvių žaidėjų, kaip R. Barstatis ir A. Šakalys, kurie vėliau ilgus metus sėkmingai žaidė finaluose. Perspektyvių jaunųjų žaidėjų pasirodydavo ir vėliau , kaip antai, 1955 metais – R. Čepauskas ir B. Rumiancevas, 1958 m. – A. Svidras . Vėliau jie visi paliko gilų antspaudą Klaipėdos šachmatų istorijoje. Vėliau į miestą pradėjo keltis įvairių sričių specialistai: inžinieriai, mokytojai, gydytojai. Kai kurie iš jų mėgo žaisti šachmatais ir net buvo pakankamai stiprūs šachmatininkai. Kaip antai, 1952 m į Klaipėdą iš Kaišiadorių atsikėlė gyd. M. Kozlov, 1954 m. inž. M. Efimov, 1961 m L. Ševeliov, E. Paleckis , 1962 m į Klaipėdą atsikėlė gyventi šachmatų meistras V. Baršauskas , 1964 m. baigęs mokslus atvyko ekonomistas V. Vaitonis, 1968 m inž. K. Andriejūnas, dar vėliau, 1980 m. iš Rusijos atvyko gyventi tarptautinė moterų meistrė E. Epštein, kuri vieną kartą dalyvavo finale ir kt. Visi jie kartu su vietiniais šachmatininkais, užaugusiais Klaipėdoje, meistrais R. Barstačiu, B. Rumiancevu, kandidatu į meistrus A. Svidru daug metų dalyvavo Klaipėdos čempionatuose. Klaipėdos finalų lygis, kilo – konkurencija dėl patekimo į finalą taip pat. Tad konkurencija finale būdavo didelė. Apie 1965-1980 m susiformavo grupė iš 6-7 šachmatininkų, kurie, su retomis išimtimis, beveik kiekvienais metais, dalindavosi 1-6 vietas finale. 8-tame dešimtmetyje finaluose pradėjo reikštis ir vaikų šachmatų sporto mokyklos trenerių A. Bakščio, V. Baršausko išugdyti auklėtiniai – perspektyvūs jaunieji Klaipėdos šachmatininkai: V. Novikov, D. Jocys, broliai M. Ir S. Drozdovai, G. Ragainis, Deja, dalis jų, baigę vidurines mokyklas, išvyko iš Klaipėdos į kitus miestus studijuoti aukštosiose mokyklose, o baigę mokslus ne visi grįžo į Klaipėdą. Dar vėliau pasirodė vaikų sporto mokyklos trenerių: G. Petraičio, G. Barščiausko, J. Lapėgino auklėtinių jaunoji karta, kuri XX a. 10-tame dešimtmetyje ir XXI a. 1-ame dešimtmetyje sudarydavo didžiąją Klaipėdos finalo dalyvių dalį.
Atranka
1947-1948 metų laikotarpyje atranka į finalą vykdavo pagal atskyrius. Pusfinaliai pradėti rengti nuo 1949 metų. Tačiau jie vyko ne visada. Laikraščiuose buvo rašoma: „Kviečiami šachmatininkai ne žemesnio, kaip II atskyrio dalyvauti Klaipėdos čempionate“. Tačiau šachmatininkams neturint klubo, ne visais metais pavykdavo surengti pusfinalius. Viskas laikėsi ant organizatorių entuziazmo. Kai 1969 m. pagrindinis finalų organizatorius išvyko, tais metais pusfinaliai ir nebuvo surengti. 1970 m. jie vėl buvo pradėti rengti. Vėliau, kai 1971 m. buvo įkurtas šachmatų klubas Žvejų 1, augant šachmatininkų kiekiui , teko rengti 3 pusfinalius po 12 dalyvių. 1973 m. įsikūrus naujame klube Donelaičio 6b, nuo 1974 metų pradėti rengti ir ketvirfinaliai. Štai 1975 metų čempionato ketvirtfinalyje šveicariška sistema rungtyniavo 43 antro ir trečio atskyrio žaidėjai . 9 geriausiai pasirodę žaidėjai pateko į 3 pusfinalius. Iš kurių po 4 pateko į miesto finalą.
Finalų pravedimo vietos.
Kol Klaipėdos šachmatininkai neturėjo klubo , jiems teko daug vargti, pravedant miesto čempionatus. 1949 metų čempionatas vyko prekybos darbuotojų profsąjungų patalpose (Kepėjų gatvė 17/18). 1950 metų – rinkiminės apylinkės Nr. 132/23 patalpose (S.Dariaus ir S.Girėno gatvė 10). [4]. 1951 metų čempionatas vyko miesto šachmatų klube ( Šiaurės rago g-vė ?). 1952 metų [5] vėl miesto sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno gatvė 10). 1954 metų – miesto vykdomojo komiteto patalpose. 1961-1962 metais vyko sporto rūmuose, (S.Dariaus ir S.Girėno gatvė 10), įėjus į rūmus – į kairę patalpa patalpa buvo , kurioje vykdavo šachmatų varžybos. Vėliau porą metų (1962-1963) m. varžybos vyko geležinkeliečių rūmuose ( Priestočio gatvė 16) . Po to šachmatininkai persikėlė į tuometinius miesto kultūros rūmus (Danės 17), kur dabar muzikinis teatras. Antrame aukšte jiems buvo skirta patalpa, kur vyko 1964-1968 metų Klaipėdos šachmatų čempionatai. Tačiau 1969 m čempionatas jau vyko Klaipėdos celiuliozės kombinato (Nemuno 2) patalpose, o 1970 m – Baltijos laivų statyklos bendrabučio foje (Mažvydo alėja. ), 1971 ir 1972 metais vėl Klaipėdos CPK patalpose. Galų gale išsireikalavus iš miesto valdžios patalpų klubui, 1973 ir1974 metų čempionatai jau vyko Klaipėdos šachmatų – šaškių klube (Žvejų g-vė 1) Nuo 1975 pradžios metų klubas pesikėlė į naujai atremontuotas patalpas (Donelaičio g-vė 6b) ir šachmatininkai po ilgų klajonių galų gale galėjo lengviau atsikvėpti . Naujajame klube net 33 metus vykdavo Klaipėdos šachmatų čempionatai – nuo1975 iki 2008 metų. Sudegus 2007 metų balandžio 9 d. klubo pastatui 2008-2009 metų Klaipėdos šachmatų čempionatai neįvyko. 2010 metų čempionatas jau vyko naujosiose klubo patalpose (Laukininkų g-vė 28) .
Literatūra.
1. K.Norkus . Klaipėdos šachmatų čempionatas // T. Klaipėda, 1952 gruo. 28. Nr. 257
2. R. Dmitrijev . Miesto šachmatų pirmenybių rezultatai // Sovetskaja Klaipėda, 1951 geg. 4, Nr. 75.
3. Miesto šachmatų čempionatas // T. Klaipėda,1952 sau. 23 Nr. 17.
4. P. Jasaitis. Šachmatai // Raudonasis Švyturys. 1950 kov. 01. Nr. 51.
5. Miesto šachmatu čempionatas // T. Klaipėda,1952 sau. 16 Nr. 12.