Klaipėdos miesto čempionai 1947-2011 m.m.
Šachmatai Klaipėdoje pirmą kartą paminėti 1865 metais, kai buvo sužaistas laiškais mačas su Hanoveriu. Iki 1933 metų buvo bendras klubas, bet 1933 m . suskilo į tris klubus: žydų – „Bar Kochba“, lietuvių šachmatų klubą ir vokiečių „Shachverein Memel“ klubą. Kiekviename iš klubų buvo išaiškinamas savo klubo čempionas. Apie Klaipėdos bendro čempiono išaiškinimą nėra žinoma. Po Antrojo pasaulinio karo miesto čempionatas pirmą kartą buvo suorganizuotas dar 1947 m. Tuomet pirmuoju Klaipėdos čempionu tapo Albertas Barstatis. Pažymėtina, kad jo sūnus Reinhardas Barstatis per visą šachmatininko karjerą pasiekė unikalų rezultatą – jis net 16 kartų tapo Klaipėdos čempionu. Dešimt kartų čempionu tapo Sergej Drozdov. Septynis kartus miesto čempiono titulą yra iškovojęs Michail Kozlov . Šešis kartus Klaipėdos čempiono titulą iškovojo Lev Ševeliov . Penkis kartus – Martynas Taučius. Po tris kartus Boris Rumiancev ir Kęstutis Andriejūnas, po du kartus Vytautas Baršauskas, M. Gimbutas, M.Beinoras ir P. Medickas. Po kartą čempionu buvo D. Babrauskas, M. Jefimov, S. Jegorov, M. Slušnys, A. Svidras, A. Šarovskij ir V. Vaitonis. Iš šiuo metu su šachmatais nesiskiriančių žaidėjų, paminėtini: aštuonis kartus miesto čempionas Sergej Drozdov, ir kartą čempionu buvęs Vytautas Vaitonis.
Detalesnę informaciją galima rasti žemiau pateiktoje lentelėje. Ji apima laikotarpį nuo 1947 m iki 2010 metų. Per 64 metus miesto čempionu buvo 20 šachmatininkų. Dešimt šachmatininkų miesto čempionu buvo ne po vieną kartą. Likusieji 10 – po vieną kartą, tačiau, iš lentelės matome, kad ir tarp jų taip pat yra puikių šachmatininkų, pav.: V. Vaitonis laimėjęs 12 medalių, o taip pat M. Jefimovas laimėjęs 10 medalių. Gal būt, kai kam, kažkur laimės pritrūko – taip šachmatuose neretai pasitaiko. Medalių rekordininkas yra Reinhardas Barstatis, jis jų “uždirbo” net 23, tarp jų 16 aukso. Antras pagal medalių skaičių yra Sergejus Drozdovas , kuris iškovojo 21 medalį ir gal būt dar iškovos, nes dar tebežaidžia čempionatuose. Trečias pagal medalius yra Borisas Rumiancevas, net 19, iš kurių 3 aukso ir net 8 sidabro. Tai rodo, kad jis čempionatuose būdavo vienas iš svarbiausių pretendentų į pirmą vietą. Norėtusi atskirai paminėti Levą Ševeliovą, kuris, iškovojo ne tik šešis ” auksus “, bet ir yra vienintelis klaipėdietis tapęs Lietuvos čempionu, tai jis padarė 1979 m Lietuvos čempionate, vykusiam Panevėžio mieste. Iš kitų Klaipėdos čempionų Lietuvos čempionatų prizininkais buvo tik Reinhardas Barstatis ( du bronzos, 1966 m., 1967 m.) ir Vytautas Baršauskas ( vienas bronzos). Kalbant apie Vytautą Baršauską , reiktų pasakyti, kad jis į Klaipėdą atvyko apie 1962 m, kai jau buvo “ spėjęs” tapti sporto meistru (1959 m.) ir laimėti Lietuvos čempionate bronzos medalius 1956 m. Taip pat reikia paminėti ir Michailą Kozlovą, kuris visus medalius “susikrovė” 1952-1968 m laikotarpyje Tuo laikotarpiu jis stabiliai kovojo dėl pirmos vietos: septyni aukso ir šeši sidabro ir 3 bronzos medaliai patys kalba už save . Nuo 1955 metų , kai R. Barstatis tapo miesto čempionu, prasideda ” Reinhardo Barstačio era”, kur jis pradžioje konkuruoja su M. Kozlovu, o nuo 1962 m iki 1973 m jau buvo “pirmas numeris”, retkarčiais pirmą vieta užleisdamas kitiems. Nuo 1972 m atsiranda jam varžovas, Levo Ševeliovo asmenyje, kuris su nedidelėmis pertraukomis buvo “pirmu numeriu” iki 1981 m. Po to “ grįžta” R. Barstatis iki 1991 m. Nuo 1988 prasideda Sergejaus Drozdovo sėkmės etapas , kuris su pertraukomis tęsiasi ir dabar. Per tas pertraukas sėkmingai žaidė Martynas Taučius (nuo 1997m. iki 2002 m.) ir kiti. Nuo 2003 m Sergejus Drozdovas vėl sėkmingai tebekovoja dėl pirmos vietos miesto čempionatuose. Taigi, lentelėje esantys šachmatininkai, surinkę daugiausia medalių, kovojo skirtingais laikotarpiais, kurio bendra trukmė – 64 metai. Keitėsi kartos, keitėsi šachmatai ir šachmatų žaidimo technika perkeltine ir tiesiogine prasme. Buvo kitokios sąlygos, kompiuterių nebuvo, bet šachmatininkai žaidė, kovojo dėl pirmos vietos, ne vienas jų, visą savo gyvenimą.
Lentelė. Klaipėdos miesto čempionai 1947-2010 m.m.
| Nr. | Žaidėjai | Medaliai | Čempionas | ||
|---|---|---|---|---|---|
| Auksas | Sidabras | Bronza | Metais | ||
| 1. | Barstatis R. | 16 | 4 | 4 | 1955; 1962; 1964; 1965; 1966; 1968; 1970; 1972; 1975; 1982; 1983; 1984; 1985; 1986; 1990; 1991 |
| 2. | Drozdov S. | 16 | 5 | 8 | 1988; 1992; 1996; 1998; 2001; 2007; 2010; 2011; 2013; 2014; 2016; 2017; 2018; 2019; 2020; |
| 3. | Kozlov M. | 7 | 6 | 3 | 1952; 1953; 1954; 1956; 1957; 1960; 1967 |
| 4. | Ševeliov L. | 6 | 0 | 2 | 1973; 1976; 1977; 1978; 1979; 1987 |
| 5. | Taučius M. | 5 | 1 | 1 | 1997; 1999; 2000; 2002; 2006 |
| 6. | Rumiancev B. | 3 | 8 | 8 | 1958; 1959; 1995 |
| 7. | Andriejūnas K. | 3 | 0 | 0 | 1969; 1975; 1980 |
| 8. | Baršauskas V. | 2 | 2 | 1 | 1963; 1974 |
| 9. | Gimbutas M. | 2 | 1 | 1 | 1993; 2005 |
| 10. | Medickas .P | 2 | 0 | 0 | 1948; 1950 |
| 11. | Vaitonis V. | 1 | 5 | 7 | 1981 |
| 12. | Jefimov M. | 1 | 4 | 5 | 1971 |
| 13. | Barstatis A. | 1 | 1 | 0 | 1947 |
| 14. | Beinoras M. | 2 | 1 | 1 | 2004; 2012 |
| 15. | Svidras A | 1 | 0 | 1 | 1961 |
| 16. | Babrauskas D. | 1 | 0 | 1 | 1994 |
| 17. | Epstein E. | 1 | 0 | 0 | 1986 |
| 18. | Jegorov S. | 1 | 0 | 0 | 1949 |
| 19. | Slušnys M | 1 | 0 | 0 | 1989 |
| 20. | Šarovskij A. | 1 | 0 | 0 | 1951 |
| 21. | Armonaitis S. | 1 | 0 | 0 | 2015 |
| 22. | Pidluznij G. | 2 | 1 | 2022; 2023 | |
| 23. | Levitskiy A. | 1 | 2 | 2021 | |